temti

témti, -sta (tẽma LzŽ, LKKlV203(Zt), tẽmia), tẽmo (tẽmė Pls, tėmė) K, Zt 1. intr. ppr. impers. SD¹81,83, SD31, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Tvr, Dbg, Grv Azr, Klvr, Vrb, Dr, Klk darytis tamsu (artėjant vakarui, nakčiai); prš. švisti 1: Vakaras, jau témsta J. Temsta, blįsta SD149. Rudenį, žiemą kaipmat témsta, nieko dienos nėra Sdk. Čia aušta, čia témsta [žiemą] Drsk. Vasarą vėlai tetémsta Pln. Atejo vėlai, jau tẽmė Pv. Ažsibuvau šile, pradėjo témt – kad aš išeič iš miško! Skdt. Jau ir témt pradėjo Mlk. Vėlai témsta nūnai, šviesu ir šviesu Šlčn. Jau témsta, reikia karvėm duot Pb. Būlo, kap liš témsta, žibinam šakalius LzŽ. Anksčiau gegužinės būdavo lig sutemai: témsta – ir jau skiriamės Kvr. Témsta, i užsisklandau duris Stl. Témsta – gulu, išaušta – kelu, i nebreik elektros Žd. Nebuvo tẽmusi, kad mirė Šts. Jie jąją palaidoję visai pavakare, kone betémstant Ss. Dirbo ligi temstant, miegojo lig išauštant J.Jabl. Vakaras témsta, i pradės mušti į langus Jdr. Témsta oras Tršk. Vakarinė žara temo temo – niekaip nesutemo Žem. Aš išjojau anksti rytą neaušus, aš parjočiau vakarėly netẽmus JD631. Oi temo sutemo, širdelė nuliūdo LTR(Pkr). Vienas [bernelis] pragėrė tymo balnelį dar tamsužei netemus, antras pragėrė bėrą žirgelį dar gaidužiams negiedant J.Jabl. Naktelė témsta, o aš tik viena DrskD60. Naktelė tẽmė – dar rugelius pjoviau, gaideliai giedojo – dar pėdelius nešiojau LTR(Mrk). ^ Temus auš, maišius keps – svečias neis nevalgęs PrLXVII23, B. 2. intr. netekti šviesumo, būti temdomam: Mėnuo temsta N. Naktį gaisrai tenai švytėjo, o dieną saulė temo dūmais degančių kaimų S.Dauk. Saulužė tarė nusileisdama: – Devynis rytus miglužėj temsiu, o šį dešimtą nei netekėsiu RD37. | prk.: Kazbeko viršūnės sniegas temo (atrodė tamsus) prieš jų veido baltumą A.Vien. ^ Be aukso ir šviesybė temsta S.Dauk. Pradėjau sent – pradėjau temt (mėnulis) LTR. | refl.: Jau žiburys bažnyčios tavosios temiasi brš. 3. žr. temdyti 1: Ir klupo žirgas, kai vakaras temė girią V.Krėv. Senovės girios griuvo, o man tokiose dėjose tankiai radosi, jog da vis josios apygardę mėlynu žiedu temia Apž1894,24(V.Piet). ║ Visiems saulę temia audra, kuri, gimus tarpu aukštų kalnų, erdvės sau ieško V.Krėv. 4. tr. ppr. impers. Grl užklupti tamsai: Luokė[je] mumis pradėjo témti Lk. Pajojo gerą galą kelio, ir pradėjo juos temti LMD(Rm). Mart, martyte, mart, rožyte, kur taũ temo, kur taũ aušo? LTR(Aln). Vaikeli, kur tave vakar tamsa temo, kur tave šiandien saulė tekėjo? J.Jabl. Kur mūs sesutę naktelė temė, kur lelijėlę gaidžiai giedojo? LTR(Srj). 5. intr. I, N, KI32, Smn, Dgp prasčiau matyti, silpnėti (apie akis): Nu nėrimo ėmė akės témti Krš. Man jau akys témsta, pasenau Rš. Viskas gerai, tik akys témsta Prn. Jau i man akys témsta, nebe teip šviesios Kair. Kai širdis stoja, tai ir akys témsta Jrb. Akimis temstu, reik nusisiurbinti kraują Šts. Iš lengvo akys temė temė, dabar jau visai nebematau Rk. Sprogo širdelė kaip sode liepelė, tėmė akelės kaip tamsi naktelė V.Krėv. Galvelę sopa nuo rūpestėlio, akelės temsta nuo ašarėlių LTR(Dkk). Širdis alpsta, akys temsta, nepasėdžiu ant žirgelio LTsI567. 6. žr. temdyti 2: Širdis krūtinėj tankiau plakė ir ašarėlės akis tėmė V.Krėv. 7. intr. darytis nepajėgiam (apie protą), netekti aiškumo (apie sąmonę): Temsta žmogaus protas be mokslo, be rašto rš. Sąmonė ėmė témti DŽ¹. Ėmiau visas drebėti, dantimis kalenti, galvoje temo rš. 8. intr. prk. pykti: Ko tu teip témsti šiandiej? Kz.

◊ akysè témti pajusti silpnumą, svaigimą: Akyse man temsta ir širdis plaka V.Kudir.

\ temti; aptemti; atitemti; įtemti; nutemti; patemti; pritemti; sutemti; užtemti